Komisija, reaguodama į gaunamus šilumos tiekėjų klausimus bei
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
(Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 363 straipsnį,
teikia išaiškinimą dėl šilumos energiją parduodančių bendrovių gautų
papildomų pajamų arba patirtų, bet nepadengtų sąnaudų, susidariusių dėl
kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir, nustatant šilumos
kainas, įskaičiuotų kainų skirtumo, taikymo apskaičiuojant šilumos
kainas.
Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-225;
2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) (toliau – Įstatymas) 32
straipsnio 18 dalis ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos
Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr.
92-3959) (toliau – Metodika), 118 punktas numato, kad šilumos kainų
dedamųjų galiojimo laikotarpiu gautos papildomos pajamos arba patirtos,
bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos
faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo,
įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias
dedamąsias.
Savivaldybių tarybų ar šilumos tiekėjų valdybų ir nepriklausomų šilumos
gamintojų, kuriems Įstatymas suteikia teisę įstatuose nustatyta tvarka
nustatyti kainų dedamąsias, sprendimuose, paskirstant papildomai
gautas pajamas arba patirtas, bet nepadengtas sąnaudas baziniam
realizuotos šilumos kiekiui, yra nurodomas laikotarpis, kurį turi būti
taikoma nepadengtų sąnaudų ar papildomai gautų pajamų dalis. Todėl šilumos tiekėjai (nepriklausomi šilumos gamintojai) negali taikyti šios kainos dalies ilgiau nei numatyta savivaldybių tarybų ar šilumos tiekėjų valdybų ir nepriklausomų šilumos gamintojų sprendimuose,
tai yra, pasibaigus minėtam laikotarpiui, šilumos kainų sudėtis privalo
būti koreguojama iš jos atimant kainos dalį, kurią sudaro nepadengtos
sąnaudos ar papildomai gautos pajamos.
Remiantis Įstatyme įtvirtintais šilumos kainodaros principais, šilumos
kainos privalo būti apskaičiuojamos pagal galiojančias šilumos kainos
dedamąsias. Todėl bet kokios kitos šilumos kainų sudedamosios dalys,
kurių taikymo galimybė nors ir buvo numatyta atitinkamuose sprendimuose,
tačiau suėjus atitinkamam terminui išnyko, negali būti laikomos
pagrįstomis ir teisėtomis. Atsižvelgiant į šį aspektą, pažymėtina,
kad minėti šilumos kainų perskaičiavimai privalo būti atliekami,
nepaisant Metodikos 120 punkte įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog
šilumos kainos gali būti nekeičiamos, jeigu apskaičiuota šilumos kaina
skiriasi nuo galiojančios mažiau nei 5 procentais.
Komisija taip pat informuoja, jog šilumos tiekėjams (nepriklausomiems
šilumos gamintojams) nepaisant teisės aktuose nustatytų kainodaros
reikalavimų, Komisija, konstatavusi licencijuojamos veiklos sąlygų
pažeidimą, Energetikos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę priimti
sprendimą dėl piniginės baudos energetikos įmonei skyrimo.
